Literary myth of Kaunas in popular interwar prose (in J. Visginas’ novel “Laisvės alėja”, J. Pilyponis’ novel “Amžinas Žydas Kaune” and J. Marcinkevičius’ story “Raudonos Kauno naktys”)

Literatūrinis Kauno mitas tarpukario populiariojoje prozoje (J. Visgino romane „Laisvės alėja“, J. Piliponio romane „Amžinas Žydas Kaune“ ir J. Marcinkevičiaus apysakoje „Raudonos Kauno naktys“) Santrauka Mito terminas suvokiamas labai įvairiai: mitu žmonės vadina ir pramanytą istoriją, ir pasakojimus apie praeitį, o šiuolaikiniai mąstytojai mitu laiko bet kokį pranešimą. Literatūroje mitai kuriami pasitelkiant išmonę ir fantaziją. Mito sąvoką atgaivino ir į mitą pažvelgė šiuolaikiškai du mąstytojai – Claude Levi-Straussas ir Rolandas Barthesas. Claude Levi-Sraussas mitą suvokia kaip mąstymo rūšį, o Rolandas Barthesas – kaip bet kokį pranešimą, kuris vertas pasakojimo. Juozas Visginas romane „Laisvės alėja“, Justas Piliponis romane „Amžinas Žydas Kaune“ ir Jonas Marcinkevičius apysakoje „Raudonos Kauno naktys“ ne perkuria ar demistifikuoja senuosius mitus, o kuria šiuolaikinį profanum Kauno mitą, kuris pasakoja apie nuopuolį, nuodėmę ir nusikaltimą. Todėl šio darbo tikslas – aptarti miesto sampratą ir parodyti, kaip kuriamas naujas literatūrinis Kauno miesto mitas tarpukario populiariojoje prozoje. Tarpukariu miesto tema tampa itin aktuali ne tik dėlto, jog šiuo metu formuojasi miesto kultūra, bet ir todėl, kad būtent šioje erdvėje geriausia atsiskleidžia tarpukario žmogaus situacija, jo vertybės bei jausena, t. y. nežinomybę, baimę geriausiai įprasmina ir apibūdina miesto erdvė. Tarpukariu taip pat įsigali pramoginė, masinė kultūra, kuri iki tol buvo tik verstinė. J. Visgino romanas „Laisvės alėja“ ir J. Piliponio romanas „Amžinas Žydas Kaune“ priskiriami grynajai pramoginei literatūrai, kuriai būdingi detektyviniai elementai ir meilės linija, o J. Marcinkevičiaus apysaka „Raudonos Kauno naktys“ išsiskiria tuo, jog ji priklauso kitai populiariosios literatūros krypčiai – sensacinei „dirginamajai“ literatūrai, kurioje svarbiausias kūniškumo kultas. Analizuotuose tarpukario kūriniuose pasakojimas apie Kauną virsta literatūriniu mitu, kuriuo atskleidžiami tam tikri žmonių tipažai, jų vertybės ir stereotipai. Tie stereotipai hiperbolizuojami, pabrėžiami, išskiriami. Čia miesto erdvė tampa dvejopa: iliuzinė, įprasminanti svajonių vietos įvaizdį, tačiau kartu Kaunas yra profanum erdvė, gebanti žmones užvaldyti, sugundyti ir įtraukti į nuodėmingą pasaulį. Toks junginys suteikia Kauno miestui paslaptingumo, ypatingumo, išskirtinumo simboliką. Būtent tuo ir yra pagrįstas literatūrinio Kauno mito kūrimas: į miestą žvelgiama kaip į objektą, kuris turi labai stiprią trauką.Literary myth of Kaunas in popular interwar prose (in J. Visginas’ novel “Laisvės alėja”, J. Pilyponis’ novel “Amžinas Žydas Kaune” and J. Marcinkevičius’ story “Raudonos Kauno naktys”) Summary The term myth is variously perceived: people use this term to denote fictitious stories and stories about the past, while contemporary thinkers treats all messages as myths. Literary myths are created by aid of notion and fantasy. The term of myth was revived and a contemporary perception of it was brought by two scholars - Claude Levi-Strauss and Roland Barthes. Claude Levi-Strauss comprehends myth as a kind of contemplation, while Roland Barthes comprehends myth as a message, worth a story. Juozas Visginas in the novel “Laisvės alėja”, Justas Pilyponis in the novel “Amžinas Žydas Kaune” and J. Marcinkevičius in the story “Raudonos Kauno naktys”) do not recreates or demystifies the ancient myths; they create a contemporary profanum Kaunas myth, telling about a decay, sin and crime. Therefore the objective of this work is to discuss a concept of a city and demonstrate a creation of a modern literary Kaunas city myth in the popular interwar prose. The topic of a city becomes significantly relevant not only due to formation of city culture, but also because it serves best for disclosure of interwar person's situation, his values and feelings, i.e. uncertainty, fair is best given sense and described by a city space. The interwar period gives rise to an entertaining, popular culture, which came from translations only theretofore. J. Visginas’ novel “Laisvės alėja”, J. Pilyponis’ novel “Amžinas Žydas Kaune” are associated with a true entertaining literature, containing detective elements and a line of love, while J. Marcinkevičius’ story “Raudonos Kauno naktys” are different as assigned to other trend of a popular literature - sensational, stimulative literature, exalting a carnality cult. The interwar works analyzed in this thesis makes a literary myth from a tale about Kaunas and discloses certain types of people, their values and stereotypes. These stereotypes are hyperbolized, emphasized and pointed out. The city scene therein is dual - it is illusory and giving sense to the image of a dream - land, however Kaunas also is a profanum scene, where people are overwhelmed, seduced and immersed into a sinful world. This combination provides Kaunas city with symbolism of mystique, singularity and specialness. This serves as a basis for creation of a literary Kaunas myth - the city is observed as an object of a great attraction.Vytauto Didžiojo universiteta